kaslys

kaslỹs sm. (4) stulpelis, kasamas į sienos (ribos) ežiaženklį, pagalys; plg. kasilius: Kaulakys griebė až kaslio, kamarnykas ažu baslio A.Strazd. ^ Metė kaslį ant kandaslį – nei to kaslio, nei kandaslio (pagalys ir obuolys) Pšl.